Teksto autorius – Vincentas Klipčius

Vaikštant Italijos gatvėmis neretai vitrinose galima išvysti spalvingą butelį blankiai geltonu skysčiu ir skambiu pavadinimu. Tai – likeris Strega, italų įžymybė bei vienas populiariausių šios šalies suvenyrų.

Strega (it. ragana) pradėtas gaminti dar 1860 m. Benevente. Tai žolinis produktas, kuriame būtų galima aptikti apie 70 skirtingų žolių rūšių, tarp kurių labiausiai jaučiama mėta ir pankolis, o geltoną spalvą suteikia šafranas. Likeris neretai vartojamas kaip virškinimą gerinantis gėrimas, geriamas po valgio, didelio stiprumo ir dėl jo gaminimui vartojamų retų ir brangių augalų – nemažai kainuojantis. Kaip ir daugumos likerių, taip ir Strega receptas yra saugomas, o pats gėrimas dažnai naudojamas įvairiuose kitokiuose itališkuose gaminiuose.

Pavadinimas Strega – ragana – atsirado prisimenant viduramžių pasakojimuose plitusias raganavimo legendas Benevente. Pietų Italijoje, Kampanijos regione esanti Benevento provincija ir tokio paties pavadinimo miestas buvo plačiai žinomi kaip italų raganų šabašo vieta ir turėjo dideles pasėkmes naikinant ribas tarp realybės ir pramano. Skirtingais laikais daug italų menininkų – rašytojų, dailininkų, muzikantų – ieškojo įkvėpimo šiose legendose apie Benevento raganas ir vaizdavo jas savo kūryboje.

Garsiausią šiandien italų premiją įsteigė italų aktorius Guido Alberti, kurio šeima turėjo Strega likerio verslą, prisijungęs prie tuo metu žymaus rašytojos Maria Bellonci ir jos vyro Goffredo romanų literatūros salono. Taip, įgyvendinant Maria Bellonci sugalvotą idėją, 1947 m. atsirado literatūrinė Stregos premija (Il Premio Strega), kuri kiekvienais metais teikiama kūrybiškiausiam ir įdomiausiam per metus italų kalba parašytam darbui. Premija sumanyta norint nukreipti dėmesį nuo Italijos, kaip fašistinės jėgos ir propagandos valstybės, bandant parodyti, kad šalis turi brandžią ir aukštos kokybės žodinę bei rašytinę kalbą. Taigi, premija visų pirma tapo kaip vilties ženklas, kad italų menininkams, kenčiantiems nuo neužtikrintos ateities, blaškymosi ir nevilties jausmo, atsirado galimybė vėl atkurti Italijos kultūrą. Skirtingai nei kai kurios kitos didžiųjų Europos šalių literatūrinės premijos, Il Premio Strega vienam autoriui gali būti teikiama kelis kartus už skirtingus kūrinius, tačiau kūrinio premijai neturi teisės siūlyti leidėjas ar pats autorius. Žiūri iki šių dienų tradiciškai vadinama „Sekmadienio draugais“ – pirmajam iš anksto numatyto susitikimo laikui paminėti. Žiūri sudaro 400 kultūros žmonių, iš kurių kiekvienas gali siūlyti kūrinį, vertą šios premijos. Kūrinį galima siūlyti tik su jo autoriaus sutikimu. Pirmasis Strega premijos laureatas buvo Ennio Flaiano už egzistencialistinį romaną „Laikas žudyti“, kurio veiksmas vyksta 1936 m. Etiopijoje, Etiopijos karo metu. Populiariausiais premiją gavusiais tekstais laikomi Umberto Eco romanas „Rožės vardas“ ir Giuseppe Tomasi di Lampedusa romanas „Leopardas“. Sandro Veronesi – vienintelis rašytojas, gavęs dvi Strega premijas: už romanus „Ramus chaosas“ ir „Kolibris“. Įdomu tai, kad premija 2006 m. yra įvertinta ir Italijos respublikos konstitucija. 1971 m. apie premijos istoriją Maria Bellonci parašė tekstą, pavadinimu „Kaip Strega premijos metų pasakojimas“. Nuo 2014 m. teikiama ir garsioji Il Premio Strega Europeo, kuria kasmet įvertinamas užsienio kalba parašytas tekstas, pasižymintis originaliu ir giliu šiuolaikišku pasakojimu. Premija apdovanojamas ne tik užsienio autorius, bet ir knygos vertėjas, taip norint atkreipti dėmesį į vertėjo darbą ir skatinti gero vertimo skaitymą.

Kiekvienais metais premijai kuriamas reprezentacinis viršelis. Premija turi ir šūkį, kuriame girdėti žodžių žaismas: „Jei ragana turi šluotą, tai literatūra turi turėti tikslą“, kur „šluota“ itališkai scopa, o „tikslas“ – scopo.